Kariotas pažodžiui siejamas su apibūdinimu „Kerioto žmogus“. Šis aiškinimas remiasi senoviniu vietovardžiu Keriotas ir semitų kalbų žodžių junginiu, reiškiančiu žmogų iš konkrečios vietovės. Originali forma dažniausiai siejama su hebrajų junginiu „iš Kerioto“, o graikiškoje tradicijoje vartojama forma „Iškariotas“ arba „Iskariotes“.
Faktiškai ši reikšmė nurodo geografinę kilmę, o ne asmens būdo bruožą. Bibliniame kontekste Keriotas laikomas vietovardžiu, todėl apibūdinimas veikė kaip skiriamasis vardas. Vėlesnėje krikščioniškoje kultūroje Kariotas įgijo stiprų religinį atspalvį dėl Judo Iskarioto pasakojimo. Šis ryšys priklauso kultūros istorijai, tačiau nekeičia pažodinės reikšmės.
Kai kuriuose aiškinimuose nurodoma, kad Keriotas galėjo būti pietų Judėjos gyvenvietė. Tiksli vietovės tapatybė nėra visiškai nustatyta, todėl geografinė interpretacija išlieka atsargi. Kariotas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip biblinės tradicijos forma, o ne savarankiškas kasdienis vardas. Simboliniu lygmeniu jis siejamas su vieta, kilme ir istoriniu atpažįstamumu. Tokia simbolika yra kultūrinė interpretacija, o ne žodyno reikšmė.
