Kanutas siejamas su senovės skandinavų žodžiu „knútr“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „mazgas“. Pažodinė reikšmė nurodo surištą, susuktą arba tvirtai sujungtą objektą. Šis aiškinimas remiasi kalbine vardo sąsaja su senovės skandinavų daiktavardžiu.
Mazgas įvairiose kultūrose tapo ryšio, pastovumo ir įsipareigojimo simboliu. Ši simbolika kyla iš daikto paskirties, tačiau ji nėra papildoma pažodinė vardo reikšmė. Jūrinėse tradicijose mazgas reiškė praktinį patikimumą ir saugų sujungimą. Amatų kultūrose jis siejamas su tvarka, įgūdžiu ir gebėjimu sutvirtinti medžiagas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Kanutas aiškinamas ir kaip „surišantis“ arba „jungiantis“. Tokios formuluotės yra simbolinės išvados, o ne atskiras senovinis vertimas. Krikščioniškame kontekste vardas siejamas su šventaisiais karaliais, todėl mazgo vaizdinys kartais interpretuojamas kaip ištikimybės ženklas. Kanutas šiuo požiūriu jungia konkrečią žodžio reikšmę su platesne kultūrine simbolika.
