Kantrimas aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „kantrus“ ir „rimti“. Pažodinė junginio prasmė gali būti perteikiama kaip „kantriai ramus“ arba „tas, kuris išlieka ramus“. Žodis „kantrus“ lietuvių kalboje reiškia gebantį ištverti laukimą, sunkumus ar ilgą pastangų laiką. Žodis „rimti“ reiškia tapti ramiam, susikaupti arba nustoti nerimauti.
Kantrimo reikšmė nėra vienareikšmiškai apibrėžta vienu istoriniu žodynu. Vardotyros aiškinimuose dažniausiai pabrėžiamas kantrybės ir rimties derinys. Tai kalbinė interpretacija, o ne tiesioginis senovinio dokumento vertimas. Lietuvių tradicijoje kantrybė sieta su ištverme, pareigingumu ir gebėjimu laukti tinkamo momento. Rimtis dažnai simbolizavo susikaupimą, saiką ir vidinę tvarką.
Skirtingose kultūrose panašios reikšmės laikomos brandos simboliais. Krikščioniškoje etikoje kantrybė dažnai siejama su dorybe ir savitvarda. Rytų tradicijose ramybė aiškinama kaip sąmoningo dėmesio bei dvasinės pusiausvyros ženklas. Šios sąsajos atspindi simbolinį suvokimą, o ne paties vardo istorinę definiciją. Kantrimas todėl gali būti suprantamas kaip ramios ištvermės idėją perteikiantis vardas.
