Kandida siejama su lotynų kalbos žodžiu „candidus“, reiškiančiu „baltas“, „šviesus“ arba „skaistus“. Moteriškoji forma „candida“ lietuviškai gali būti verčiama kaip „balta“, „tyra“ ar „šviesi“.
Pažodinė reikšmė pirmiausia apibūdina spalvą ir šviesumą. Senovės romėnų kalboje baltumas dažnai siejosi su švara, aiškumu ir nepriekaištinga išvaizda. Vėliau šis žodis įgijo perkeltinių prasmių.
Kandida reikšmė simboliškai gali sietis su nuoširdumu, atvirumu ir moraliniu tyrumu. Tokios interpretacijos priklauso simbolikos sričiai, todėl jos nėra faktinis žmogaus apibūdinimas.
Krikščioniškoje tradicijoje šviesos ir baltumo vaizdiniai siejami su dvasiniu tyrumu. Religinėse apeigose balta spalva dažnai reiškia nekaltumą, viltį ir atsinaujinimą. Šis simbolizmas nėra išskirtinai susijęs su konkrečiu vardu.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama reikšmei „skaisti“. Kituose akcentuojamas baltumas arba aiškumas. Skirtingi vertimai kyla iš platesnio lotyniško žodžio reikšmių lauko, o ne iš kelių visiškai nesusijusių vardų.
