Kandela pažodžiui siejama su žvake ir jos skleidžiama šviesa. Originalus žodis candela yra ispanų kalbos daiktavardis, lietuviškai reiškiantis žvakę arba žvakelę. Šis žodis gali apibūdinti nedidelį šviesos šaltinį, liepsną ar simbolinę šviesą.
Žvakė įvairiose kultūrose simbolizuoja šviesą tamsoje, viltį ir dvasinį budrumą. Krikščioniškoje tradicijoje žvakės liepsna dažnai siejama su malda, atminimu ir dieviškosios šviesos vaizdiniu. Judaizme žvakės naudojamos religinėse apeigose, o budistinėse tradicijose šviesa gali reikšti išmintį bei nežinojimo įveikimą.
Kai kuriose tautinėse tradicijose žvakė žymi namų jaukumą, apsaugą ir svarbių progų iškilmingumą. Tokios interpretacijos priklauso simbolinei kultūros sričiai, todėl jos nėra tiesioginės žodyno reikšmės. Kandela reikšmė dažniausiai aiškinama per šviesos, liepsnos ir žvakės vaizdinius.
Skirtinguose šaltiniuose gali būti pabrėžiama žvakė arba šviesa. Pirmasis aiškinimas yra pažodinis, o antrasis susijęs su simboliniu žodžio suvokimu. Istoriškai žvakė buvo kasdienis šviesos šaltinis, todėl jos reikšmė ilgainiui įgijo ir dvasinių prasmių.
