Kamilija siejama su lotynišku žodžiu camillus arba camilla. Lietuviškai jis aiškinamas kaip jaunas religinio ritualo tarnas arba tarnaitė.
Senovės Romoje camillus vadintas berniukas, padėdavęs kunigui atliekant aukojimo apeigas. Moteriškoji forma camilla reiškė mergaitę, turėjusią panašią ritualinę paskirtį.
Ši reikšmė yra susijusi su religiniu ir kultūriniu senovės Romos gyvenimu. Apeigų dalyviai turėjo būti jauni, nepriekaištingos kilmės ir tinkami ceremonijai.
Kamilija todėl simboliškai siejama su apeigų tvarka, pagarba tradicijai ir tarnyste bendruomenei. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne patvirtinti asmenybės apibūdinimai.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas plačiau. Jam priskiriamos tarnystės, pasišventimo arba pašaukimo reikšmės.
Kamilija neturi vienintelio visuotinai priimto pažodinio vertimo. Skirtingi vardų žinynai renkasi artimas formuluotes, paremtas romėnišku ritualiniu terminu.
Vėlesnėje Europos kultūroje ši reikšmė atsiskyrė nuo pirminio religinio konteksto. Vardas pradėtas suvokti kaip klasikinės romėnų tradicijos paveldas.
