Justė reiškia teisingą, sąžiningą, teisų žmogų. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu „iustus“, lietuviškai reiškiančiu „teisingas“ arba „teisus“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia teisingumą, dorovę ir sąžiningą elgesį. Ji nesusijusi vien su teismais ar įstatymais. Lotynų kultūroje teisingumas buvo laikomas svarbia visuomenės tvarkos ir moralės sąlyga.
Krikščioniškoje tradicijoje teisumas siejamas su doru gyvenimu, sąžine ir atsakomybe prieš kitus. Romėnų kultūroje teisingumas priklausė pagrindinėms dorybėms, kurios turėjo palaikyti bendruomenės darną.
Simboliniuose aiškinimuose ši reikšmė gali priminti pusiausvyrą, principingumą ir pagarbą nustatytoms taisyklėms. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmenybės apibūdinimai.
Kai kuriuose aiškinimuose žodis „iustus“ verčiamas kaip „teisingas“, kituose – kaip „teisėtas“ ar „dorovingas“. Šie variantai priklauso nuo konkretaus lotyniško teksto ir vertimo tradicijos. Justė lietuvių vartosenoje išlaiko tą pačią pagrindinę sąžiningumo ir teisingumo sampratą.
