Jūris siejamas su lietuvišku žodžiu „jūra“, reiškiančiu didelį sūraus vandens telkinį. Pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „susijęs su jūra“ arba „jūriškas“. Toks aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodynu ir vardo sandara.
Jūra skirtingose kultūrose dažnai simbolizuoja platumą, gelmę ir nuolatinę kaitą. Šios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne tiesioginė vardo reikšmė. Senovės baltų pasaulėjautoje vanduo buvo siejamas su gyvybe, kelione ir gamtos paslaptimis.
Jūris gali būti suprantamas kaip vardas, išreiškiantis ryšį su pajūriu, vandeniu arba jūrine aplinka. Literatūroje ir tautosakoje jūra dažnai vaizduojama kaip riba tarp pažįstamo pasaulio ir nežinomybės. Todėl šis vardas kartais interpretuojamas kaip laisvės, erdvės ir atradimo simbolis.
Kai kuriuose aiškinimuose Jūris siejamas ne tik su jūra, bet ir su bendresne vandens stichija. Toks aiškinimas nėra atskira visuotinai pripažinta žodyninė reikšmė. Jūris išlaiko aiškią lietuvišką gamtinę asociaciją, susijusią su jūra ir jos vaizdiniais.
