Jurijus siejamas su senovės graikų vardu Geōrgiós, kuris lietuviškai verčiamas kaip „žemdirbys“ arba „žemės darbininkas“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina žmogų, dirbantį žemę, prižiūrintį laukus ir auginantį derlių. Senovės graikų kalboje žodis geōrgós sudarytas iš žodžių gē, reiškiančio „žemė“, ir érgon, reiškiančio „darbas“.
Pažodinė reikšmė remiasi veikla, o ne abstrakčia savybe. Vėlesnėse krikščioniškose tradicijose žemės dirbimo motyvas įgijo simbolinių prasmių. Jis pradėjo sietis su pastangomis, kantrybe, vaisingumu ir atsakingu darbu.
Rytų krikščionybėje ši reikšmė buvo siejama su šventojo Jurgio kultūriniu vaizdiniu. Vakarų tradicijose panašūs aiškinimai dažniausiai susiję su vardu Georgijus arba Jurgis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Jurijus verčiamas trumpiau, tiesiog kaip „ūkininkas“. Toks variantas išlaiko tą pačią pagrindinę semantiką, tačiau neapima viso originalaus žodžio sandaros paaiškinimo.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė buvo suvokiama ir praktiškai, ir simboliškai. Jurijus reiškė žemės darbą, o kultūriniuose aiškinimuose priminė pastangų ir rezultato ryšį.
