Jurgina siejama su senovės graikų vardu Georgios, kuris lietuviškai verčiamas kaip „žemdirbys“ arba „žemės dirbėjas“. Moteriškoji forma perteikia tą pačią pagrindinę semantinę kryptį, pritaikytą moteriškam vardui.
Pažodinė reikšmė siejasi su žemės dirbimu, laukų priežiūra ir derliaus auginimu. Senovės graikų kalboje žodis geōrgos reiškė žmogų, dirbantį žemę. Ši reikšmė kilo iš dviejų žodžių, reiškiančių žemę ir darbą.
Žemdirbio įvaizdis įvairiose kultūrose simbolizavo ryšį su gamta, kantrybę ir atsakomybę už derlių. Tai simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Krikščioniškoje tradicijoje reikšmę sustiprino šventojo Jurgio kultas, nors pats vardas pirmiausia susijęs su profesiniu senovės žodžiu.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama platesnė reikšmė – „ta, kuri dirba žemę“. Kituose šaltiniuose išlaikomas trumpesnis vertimas „žemdirbė“. Jurgina šiuo požiūriu reiškia žemės puoselėtoją, tačiau toks aiškinimas yra simbolinis.
Skirtingais laikotarpiais žemdirbio reikšmė buvo suvokiama kaip pragyvenimo, gyvybės ciklo ir bendruomenės tęstinumo ženklas. Todėl Jurgina gali būti aiškinama per produktyvumo, vaisingumo ir sąlyčio su gamta simboliką.
