Jurga siejama su senovės graikų žodžiu geōrgós, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „žemdirbys“ arba „žemės artojas“. Ši reikšmė tiesiogiai nurodo žmogų, dirbantį žemę, ją prižiūrintį ir auginantį derlių. Žodis sudarytas iš graikų kalbos dėmenų, reiškiančių „žemė“ ir „darbas“.
Pažodinė reikšmė susijusi su žemės darbu, o ne su konkrečiu asmens būdu. Senosiose žemdirbių kultūrose žemė simbolizavo gyvybę, maitinančią galią ir tęstinumą. Todėl ši reikšmė tradiciškai gali būti siejama su vaisingumu, kantrybe bei rūpesčiu dėl ateities. Tokie simboliniai aiškinimai nėra mokslinis vardo apibrėžimas.
Krikščioniškoje tradicijoje žemdirbio vaizdinys susiliejo su šventojo Jurgio kultūra. Jo diena daugelyje kraštų siejama su pavasariu, laukų darbų pradžia ir gamtos atbudimu. Lietuviškoje vartosenoje Jurga dažnai suvokiama kaip moteriška vardo forma, išlaikanti tą pačią pagrindinę reikšmę. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama ne tik žemdirbio, bet ir žemės darbuotojo samprata. Abi interpretacijos remiasi tuo pačiu graikų kalbos žodžiu.
