Jūrena dažniausiai aiškinama per lietuvišką žodį „jūra“. Lietuvių kalboje jūra reiškia didelį sūrų vandens telkinį, susijusį su vandenynu. Pažodinė vardo interpretacija galėtų būti „jūrinė“, „susijusi su jūra“ arba „jūros“. Tokia reikšmė remiasi lietuvišku žodynu, tačiau nėra vienintelė moksliškai patvirtinta etimologija.
Jūros įvaizdis lietuvių kultūroje siejamas su platuma, gyliu, kaita ir paslaptimi. Baltijos jūra Lietuvos istorijoje ir kasdienybėje turi svarbią geografinę bei kultūrinę vietą. Pajūrio tradicijose vanduo suvokiamas kaip riba tarp žinomo pasaulio ir nežinomų erdvių. Šis simbolinis aiškinimas nėra tiesioginė vardo reikšmė.
Kitose Europos kultūrose jūra dažnai reiškia kelionę, likimo permainas ir vidinę laisvę. Krikščioniškoje simbolikoje vanduo gali reikšti apsivalymą, atgimimą ir dvasinį perėjimą. Senosiose mitologijose jūra siejama su pirmapradžiu pasauliu, dievybėmis bei gyvybės pradžia. Jūrena šias asociacijas perteikia per lietuvišką vandens vaizdinį. Rašytiniuose šaltiniuose gali pasitaikyti skirtingų interpretacijų, todėl tiksliausia reikšmę laikyti simboline.
