Jūratė pirmiausia siejama su lietuvišku žodžiu „jūra“, reiškiančiu didelį sūrų vandens telkinį. Pažodinis reikšmės aiškinimas susijęs su jūra, jos erdve ir gamtos stichija.
Lietuvių kalboje jūra gali reikšti ne tik geografinį objektą. Ji dažnai suvokiama kaip beribės erdvės, gelmės, paslapties ir nuolatinio judėjimo simbolis. Tokios sąsajos priklauso simbolinei interpretacijai, o ne patvirtintai vardo apibrėžčiai.
Jūratė lietuviškoje kultūroje susijusi su jūros vaizdiniu. Baltų tradicijų pasakojimuose vanduo dažnai žymi ribą tarp kasdienio pasaulio ir mitinės erdvės. Todėl šio vardo reikšmė gali būti aiškinama kaip jūrinė, susijusi su vandeniu arba kylanti iš jūros įvaizdžio.
Literatūroje Jūratė siejama su romantiniu jūros pasauliu. Pasakojime apie Jūratę ir Kastytį jūra tampa meilės, likimo ir praradimo aplinka. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis žodyno apibrėžimas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su jūros būtybe ar jūros valdove. Ši sąsaja kyla iš lietuvių mitologinio pasakojimo, o ne iš vienintelės visuotinai pripažintos reikšmės. Dėl to Jūratės reikšmė gali būti pateikiama keliais artimais variantais: „jūros“, „jūrinė“ arba „susijusi su jūra“.
