Jūra reiškia didelį sūrų vandens telkinį, susijusį su vandenynu arba jo dalimi. Lietuviškas žodis „jūra“ tiesiogiai verčiamas kaip „sea“ anglų kalboje ir „mer“ prancūzų kalboje. Pažodinė reikšmė siejama su plačiu vandens plotu, pakrante, bangomis ir horizontu.
Kaip vardinė reikšmė, jūra gali simbolizuoti erdvę, gilumą ir nuolatinę kaitą. Tokios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne žodyno apibrėžimo dalis. Skirtingose kultūrose jūra siejama su kelione, nežinomybe, gyvybės pradžia ir likimo permainomis. Senovės graikų tradicijoje jūros erdvė buvo susijusi su Poseidonu ir kitomis vandens dievybėmis. Baltų pasaulėvaizdyje vanduo dažnai suvoktas kaip gyvybiškai svarbi gamtos stichija.
Jūra gali reikšti ne tik fizinį telkinį, bet ir poetinį platumo įvaizdį. Literatūroje šis žodis dažnai perteikia ilgesį, laisvę arba vidinę gelmę. Kai kuriuose kontekstuose jis vartojamas kaip beribės erdvės metafora. Jūra vardinis simbolis išlaiko tiesioginį ryšį su gamtos reiškiniu ir jo kultūriniais vaizdiniais.
