Judita pažodžiui reiškia „Judėjos moteris“ arba „žydė“. Šis aiškinimas siejamas su hebrajų žodžiu Yehudit, lietuviškai verčiamu kaip „Judėjos moteris“.
Reikšmė nurodo priklausymą Judėjos kraštui ir jo kultūrinei tradicijai. Senajame Testamente Judėja buvo svarbus žydų istorinis bei religinis regionas. Dėl to vardas susijęs su tautine, kultūrine ir tikėjimo tapatybe.
Bibliniame Judo knygos pasakojime Judita vaizduojama kaip našlė, išgelbėjusi savo tautą. Šis siužetas suteikė reikšmei papildomą simbolinį sluoksnį. Vėlesnėje krikščioniškoje dailėje ji tapo ryžto, ištikimybės ir pasiaukojimo figūra.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama siauriau, kaip „žydė“. Kituose pabrėžiama geografinė sąsaja su Judėja. Šie variantai neprieštarauja vienas kitam, nes abu kyla iš tos pačios hebrajiškos formos.
Viduramžiais reikšmė buvo suvokiama per biblinį pasakojimą. Moderniais laikais dažniau pabrėžiama istorinė ir kultūrinė nuoroda. Simboliniai aiškinimai nėra tiesioginis žodyno vertimas, todėl juos reikėtų atskirti nuo pagrindinės reikšmės. Judita išlaiko aiškų ryšį su Judėjos vardu ir bibline tradicija.
