Judas reiškia „Dievas pašlovintas“ arba „tebūna pašlovintas Viešpats“. Šis aiškinimas siejamas su hebrajišku asmenvardžiu Yehudah. Jo reikšmė lietuviškai perteikiama kaip „šlovinimas“, „padėka“ arba „Dievo garbinimas“.
Pažodinė reikšmė grindžiama religine formule, kurioje išreiškiamas dėkingumas Dievui. Skirtinguose vertimuose gali būti vartojamos formuluotės „Jahvė yra pašlovintas“ ir „Dievas yra garbinamas“. Šie variantai iš esmės perteikia tą pačią semantinę kryptį.
Judo reikšmė žydų tradicijoje siejama su šlovinimu, dėkingumu ir priklausymu Dievo tautai. Krikščioniškoje kultūroje šis aiškinimas susipynė su kelių Naujojo Testamento veikėjų vardais. Dėl vieno biblinio personažo istorijos reikšmė vėliau dažnai buvo suvokiama prieštaringai.
Religinėje simbolikoje vardas gali reikšti tikėjimo išpažinimą, padėką ir Dievo pripažinimą. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne žmogaus savybių apibūdinimas. Senesniuose tekstuose vardų reikšmės dažnai veikė kaip maldos, palinkėjimo arba tapatybės ženklai.
Judas kai kuriose tradicijose siejamas ir su hebrajų tautos istorija. Šis ryšys kyla iš biblinio Judo, vieno Jokūbo sūnų, vardo vartosenos. Todėl reikšmė gali būti aiškinama religiniu, genealoginiu arba simboliniu lygmeniu.
