Jošua pažodinė reikšmė siejama su išgelbėjimu, kurį suteikia Dievas. Hebrajų kalbos forma Yehōšūaʿ lietuviškai verčiama kaip „Jahvė išgelbsti“ arba „Viešpats yra išgelbėjimas“.
Ši reikšmė remiasi dviem senosios hebrajų kalbos dalimis. Pirmoji dalis siejama su Dievo vardu Jahvė. Antroji dalis reiškia išgelbėjimą arba pagalbą. Todėl Jošua reikšmė pirmiausia nurodo dievišką globą, išvadavimą ir viltį.
Hebrajų Biblijos tradicijoje ši reikšmė susijusi su pasitikėjimu Dievo vedimu. Jošua buvo siejamas su tautos vedimu į pažadėtąją žemę. Šiame kontekste išgelbėjimas suprantamas ne tik asmeniškai, bet ir bendruomeniškai.
Krikščioniškoje tradicijoje ta pati reikšmės šaknis siejama su vardu Jėzus. Graikiška vardo forma Iēsous perteikė hebrajišką vardų grupę. Dėl to reikšmė įgijo papildomą religinį ir kultūrinį sluoksnį.
Simbolinėse interpretacijose ši reikšmė gali žymėti viltį, apsaugą ir išėjimą iš sunkumų. Tai nėra moksliškai nustatytos asmens savybės. Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama kaip tikėjimo, pažado ir dvasinio palaikymo ženklas. Jošua reikšmė išlaiko aiškią religinę nuorodą, tačiau šiuolaikiniame vartojime gali būti suprantama ir kultūriškai.
