Jorūnas neturi vienos visuotinai patvirtintos pažodinės reikšmės. Lietuviškuose vardų aiškinimuose jis dažniausiai siejamas su šaknimi „jor-“. Lietuvių kalboje žodis „jorė“ žymi pavasario gamtos atbudimą, žaliavimą ir gyvybės sugrįžimą. Todėl simbolinis vertimas galėtų būti „pavasario gyvybingumas“ arba „atbundanti gamta“.
Šis aiškinimas nėra tiesioginis, vienareikšmis žodyno vertimas. Jis remiasi lietuvių kalbos žodžių ir senųjų papročių sąsajomis. Lietuvių tradicijoje pavasaris reiškė žemės vaisingumą, augimą ir naujo ciklo pradžią. Tokia simbolika galėjo paveikti asmeninį vardo suvokimą.
Kitas aiškinimas sieja Jorūną su lietuviškais dvikamieniais vardais. Šiuo atveju tiksli antrojo kamieno reikšmė nėra patikimai nustatyta. Dėl to negalima pateikti tvirto pažodinio vertimo.
Jorūnas šiuolaikiniuose aprašuose dažniau aiškinamas simboliškai. Jo reikšmė siejama su gamtos atsinaujinimu, gyvybe ir pavasario pradžia. Šios interpretacijos priklauso kultūriniam suvokimui, o ne moksliškai įrodytai asmens savybių prognozei.
