Jorė siejama su lietuvišku žodžiu „jorė“, vartojamu pavasario žalumai ir atbundančiai augmenijai nusakyti. Lietuvių kalboje ši sąvoka reiškia gyvybės sugrįžimą, augimą ir gamtos atsinaujinimą.
Pažodinis reikšmės aiškinimas dažniausiai siejamas su pavasario žaluma, žolynais ir pirmuoju gamtos suvešėjimu. Tai nėra vienintelė galima interpretacija, nes žodžio vartosena senosiose tradicijose galėjo būti platesnė.
Baltų kultūros kontekste jorė siejama su pavasario pradžios apeigomis. Senosiose tradicijose žaluma simbolizavo žemės vaisingumą, gyvybingumą ir derliaus viltį. Šios simbolinės reikšmės priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne paties vardo pažodiniam vertimui.
Jorė reikšmė kartais aiškinama ir kaip pavasarinės gamtos jėgos ženklas. Tokia interpretacija remiasi folkloru bei baltų religijos tyrinėjimais. Istoriniuose šaltiniuose vardas dažniau pasirodo kaip apeiginis ar mitologinis pavadinimas.
Šiuolaikiniame vardų aiškinime Jorė dažniausiai suvokiama kaip žalumos, atsinaujinimo ir gyvybės simbolis. Ši reikšmė išlaiko ryšį su lietuviška gamtos pasaulėjauta.
