Jolanta dažniausiai aiškinama kaip „violetinė gėlė“ arba „violetinis žiedas“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiais ion, reiškiančiu „violetinę“, ir anthos, reiškiančiu „gėlę“.
Pažodinis junginio vertimas į lietuvių kalbą būtų „violetinė gėlė“. Tokia reikšmė simboliškai siejama su švelnumu, grožiu, kuklumu ir gamtos trapumu. Šios savybės priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus.
Graikų tradicijoje violetinė spalva buvo siejama su gėlėmis, pavasariu ir subtilia elegancija. Vėlesnėje Europos kultūroje violetinis žiedas dažnai reiškė santūrumą, ištikimybę ir prisiminimą. Krikščioniškoje simbolikoje violetinė spalva gali būti siejama su susikaupimu bei dvasiniu apmąstymu.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir kitoks reikšmės aiškinimas. Jis remiasi ne gėlės pavadinimu, o viduramžių vardo tradicija, todėl vertimas nėra visiškai vienodas. Jolanta šiuo atveju suvokiama kaip poetinis, simbolinis vardas, kurio reikšmė labiau susijusi su žiedo įvaizdžiu. Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suprantama kaip grožio, tyrumo arba kuklios elegancijos ženklas.
