Jokūbas yra biblinės kilmės vardas, siejamas su hebrajišku žodžiu „Yaʿaqov“. Dažniausias pažodinis vertimas į lietuvių kalbą yra „kulno laikantis“ arba „įsikibęs į kulną“.
Ši reikšmė remiasi Pradžios knygos pasakojimu apie Jokūbą. Pasakojama, kad jis gimė laikydamas savo brolio Ezavo kulną. Todėl vardas buvo aiškinamas per gimimo aplinkybę, o ne per abstrakčią savybę.
Kituose aiškinimuose pateikiama susijusi reikšmė „tas, kuris seka iš paskos“. Ši versija siejama su veiksmu, kai žmogus laikosi kito žmogaus pėdsakų. Kai kurie šaltiniai pateikia ir simbolinę interpretaciją „Dievas teapsaugo“, tačiau ji nėra pagrindinis pažodinis vertimas.
Jokūbas žydų tradicijoje pirmiausia suvokiamas kaip Biblijos patriarchas. Jo istorija susijusi su šeima, palaiminimu, pažadu ir tautos protėvių pasakojimu. Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė išliko per Senojo Testamento tekstus. Vėlesniais laikotarpiais vardas įgijo platesnį kultūrinį atspalvį, tačiau pirminis aiškinimas liko susietas su kulno vaizdiniu.
