Jogundo reikšmė siejama su malonumu, mielumu ir palankumu. Pažodinis aiškinimas remiasi lotynų kalbos žodžiu „iūcundus“, reiškiančiu malonus, mielas, džiuginantis.
Šis žodis klasikinėje lotynų kalboje apibūdino tai, kas teikia malonumą arba sukelia gerą jausmą. Juo galėjo būti nusakomas malonus žmogus, pokalbis, būdas ar aplinka. Reikšmė nėra susijusi su konkrečiu daiktu ar profesija.
Krikščioniškoje tradicijoje malonumo ir gerumo reikšmės įgijo moralinį atspalvį. Jos pradėtos sieti su geranoriškumu, švelnumu ir palankiu santykiu su kitais. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis papildomas vertimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Jogundas apibūdinamas kaip „džiugus“ arba „teikiantis džiaugsmą“. Tokia versija artima lotyniško žodžio reikšmei, tačiau nėra atskiras pirminis vertimas. Skirtinguose šaltiniuose gali pasitaikyti formuluotės „mielas“, „malonus“ ir „linksmas“.
Vardo reikšmėje slypi teigiamas santykis su žmogumi ir aplinka. Simboliškai ji gali reikšti šiltą bendravimą, jaukumą ir gyvenimo džiaugsmą. Šios simbolinės prasmės priklauso kultūriniam vardų aiškinimui, o ne moksliniam asmenybės vertinimui.
