Jobas pažodžiui siejamas su hebrajų vardu אִיּוֹב, transliteruojamu kaip Iyov. Lietuviškai ši forma dažniausiai aiškinama kaip „persekiojamas“, „kenčiantis“ arba „išbandytas“.
Etimologija nėra visiškai vienareikšmė. Kai kurie tyrinėtojai reikšmę sieja su hebrajų šaknimis, nusakančiomis priešiškumą ar persekiojimą. Kituose aiškinimuose pabrėžiamas klausimas „kur yra tėvas?“ Ši versija laikoma senesne interpretacine tradicija, o ne neginčijama etimologija.
Jobas Biblijoje tapo ištvermės ir tikėjimo išbandymo simboliu. Jo istorijoje žmogus patiria dideles nelaimes, tačiau išlieka susijęs su Dievu. Dėl šio pasakojimo reikšmė ilgainiui įgijo moralinį ir religinį turinį.
Žydų tradicijoje šis vardas siejamas su kantrybe, teisingumo klausimu ir žmogaus santykiu su Dievu. Krikščioniškoje kultūroje jis dažnai primena kančią, ištikimybę ir viltį. Tai simbolinės reikšmės, kylančios iš biblinio pasakojimo, o ne pažodinis vardo vertimas.
Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas ir kaip kenčiančio žmogaus, ir kaip moralinio atsparumo ženklas. Todėl jo reikšmė apima ne vien išbandymą, bet ir dvasinę ištvermę.
