Jėzus reiškia „Dievas gelbsti“ arba „Viešpats yra išgelbėjimas“. Ši reikšmė siejama su dieviškos pagalbos, išganymo ir vilties sampratomis.
Žodis perteikia ne kasdienį veiksmą, o religinę žinią apie Dievo pagalbą žmogui. Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė susijusi su išganymu, atleidimu ir dvasiniu atsinaujinimu. Evangeliniuose tekstuose ji aiškinama kaip nuoroda į Jėzaus misiją bei jo vaidmenį tikėjimo istorijoje.
Žydų tradicijoje vardų reikšmės dažnai išreiškia santykį su Dievu. Todėl šis aiškinimas pabrėžia ne asmeninę savybę, bet tikėjimo teiginį. Rytų krikščionybėje reikšmė dažnai suvokiama kaip dieviško gailestingumo ženklas.
Vakarų kultūroje reikšmė tapo susijusi su Kalėdomis, Velykomis ir krikščioniškosios ikonografijos simboliais. Kai kuriuose aiškinimuose akcentuojama ne tik išgelbėjimo idėja, bet ir Dievo artumas žmogui. Jėzus šiuo požiūriu reiškia pažadą, kad pagalba gali ateiti per tikėjimą ir pasitikėjimą.
Pažodinis aiškinimas remiasi hebrajišku vardu Jehošua. Jo sandara siejama su Dievo vardu ir veiksmažodžiu, reiškiančiu gelbėjimą. Todėl pagrindinė reikšmė išlieka „Dievas gelbsti“, nors vertimuose pasitaiko artimų formuluočių.
