Jeremėjus reiškia „Jahvė išaukština“, „Jahvė iškelia“ arba „Jahvė paskiria“. Ši reikšmė siejama su hebrajišku teonimu Jahvė, reiškiančiu Dievą, ir veiksmažodine šaknimi, susijusia su išaukštinimu ar paskyrimu.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia dievišką veikimą žmogaus gyvenime. Reikšmė gali būti suprantama kaip Dievo suteiktas pašaukimas, pakėlimas arba ypatinga misija. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi vertimai, nes senosios hebrajų kalbos žodžių šaknys leidžia skirtingai interpretuoti veiksmo kryptį.
Žydų tradicijoje ši reikšmė siejama su pranašišku pašaukimu ir atsakomybe kalbėti tiesą. Krikščioniškoje kultūroje ji dažnai aiškinama per pranašo Jeremijo gyvenimą. Šis aiškinimas yra religinis ir nepateikia asmenybės savybių aprašymo.
Senovės tekstuose dieviškas vardų elementas dažnai reiškė ryšį tarp žmogaus ir Dievo. Todėl Jeremėjus reikšmė buvo suvokiama ne vien kaip asmeninis palinkėjimas. Ji nurodė priklausymą tikėjimo tradicijai bei galimą tarnystę bendruomenei.
