Jelena dažniausiai aiškinama kaip „šviesi“, „spindinti“ arba „deglų nešėja“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu helene, lietuviškai verčiamu kaip „žibintas“ arba „šviesa“. Vis dėlto tiksli žodžio etimologija nėra visiškai vienareikšmė. Kai kurie tyrėjai ją sieja su graikų kalbos žodžiais, apibūdinančiais saulės spindesį ar švytėjimą.
Pažodinė reikšmė dažniausiai suvokiama kaip šviesos, aiškumo ir regimumo simbolis. Graikų kultūros kontekste šviesa buvo siejama su grožiu, dieviškumu ir dvasiniu pažinimu. Krikščioniškoje tradicijoje šis aiškinimas susijęs su šventosios Elenos, imperatoriaus Konstantino motinos, atminimu. Vėlesnėje Europos kultūroje Jelena tapo vardo Elena slaviška forma.
Simboliniu lygmeniu Jelena gali reikšti kelią apšviečiantį šaltinį, tačiau tai nėra tiesioginis žodyno vertimas. Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo siejama su švytėjimu, grožiu ir dvasine šviesa. Kai kuriuose aiškinimuose pateikiama ir „saulės spindesio“ interpretacija.
