Jekaterina siejama su senovės graikų žodžiu „katharos“, lietuviškai reiškiančiu „tyras“ arba „skaistus“. Ši reikšmė dažniausiai aiškinama kaip dvasinis, moralinis ar vidinis tyrumas.
Graikų kalboje vartotas žodis „katharos“ reiškė švarą, neužterštumą ir aiškumą. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje šios sąvokos susietos su sąžiningumu, tikėjimu ir gyvenimo dorumu. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kurie vardotyros šaltiniai pateikia ir kitų aiškinimų. Juose minima galima sąsaja su senesniais graikiškais vardais arba egiptietiškais elementais, tačiau šios versijos nėra vienodai pripažįstamos. Patikimiausiai reikšmė siejama su graikišku tyrumo motyvu.
Krikščioniškoje Europoje tyrumas dažnai simbolizavo šventumą, ištikimybę ir sąžinės skaidrumą. Rytų krikščionių tradicijoje ši reikšmė sustiprėjo dėl šventosios Kotrynos kulto. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė pradėta suvokti plačiau. Ji galėjo reikšti ir aiškų protą, kilnius ketinimus bei nepriekaištingą reputaciją. Todėl Jekaterinos reikšmę galima suprasti tiesiogiai, simboliškai ir religiniame kontekste.
