Jaunutis pažodžiui reiškia „jaunas“, „jaunatviškas“ arba „jaunas žmogus“. Šis aiškinimas siejamas su lietuvišku būdvardžiu „jaunas“, nusakančiu amžių, naujumą ir ankstyvą gyvenimo tarpsnį.
Lietuvių kalboje žodis „jaunas“ gali reikšti ne tik nedidelį amžių. Jis apibūdina ir tai, kas nauja, šviežia, neseniai atsiradę arba dar nepraradę gyvybingumo. Todėl Jaunutis pažodinėje plotmėje gali būti suprantamas kaip mažasis jaunuolis arba jaunas žmogus.
Ši reikšmė priklauso lietuviškai žodžių ir vardų tradicijai. Mažybinė forma suteikia pavadinimui artumo, švelnumo ir jauno amžiaus atspalvį. Tokia prasmė nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Įvairiose kultūrose jaunystė simboliškai siejama su atsinaujinimu, pradžia ir ateities galimybėmis. Lietuvių tautosakoje jaunas amžius dažnai vaizduojamas kaip gyvenimo pradžios etapas. Tai simbolinė interpretacija, o ne žodyno reikšmė.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas kaip „jaunasis“ arba „jaunėlis“. Šios formuluotės iš esmės perteikia tą pačią pagrindinę reikšmę, tik pabrėžia mažybinį atspalvį. Istorinėje vartosenoje jaunystės sąvoka galėjo nurodyti ir socialinį žmogaus gyvenimo etapą.
