Jaunius reiškia jauną, jaunatvišką žmogų arba jaunystei priklausantį asmenį. Pažodinis pagrindas siejamas su lietuvišku žodžiu „jaunas“, reiškiančiu neilgai gyvenantį, neseną arba jaunystės amžiaus žmogų.
Ši reikšmė lietuvių kalboje siejama su jaunyste, atsinaujinimu ir gyvenimo pradžia. Tokios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne žodyno apibrėžimui. Įvairiose kultūrose jaunystė dažnai suvokiama kaip augimo, mokymosi ir galimybių laikotarpis.
Baltų tradicijų kontekste jaunystė buvo siejama su gyvybingumu, gamtos atbudimu ir žmogaus branda. Lietuvių tautosakoje jaunas amžius neretai vaizduojamas kaip laikas, kai žmogus kaupia patirtį ir renkasi gyvenimo kelią. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė vardo reikšmė.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Jaunius gretinamas su žodžiais „jaunystė“ ir „jaunumas“. Šie variantai papildo pagrindinę reikšmę, tačiau nepakeičia jos esmės. Reikšmės suvokimas skirtingais laikotarpiais priklausė nuo jaunystei teiktos socialinės ir kultūrinės vertės.
