Jaroslavas pažodžiui siejamas su gyvybingumu, veržlumu ir šlove. Ši reikšmė susideda iš dviejų senosios slavų kalbos dėmenų. Žodis „jar“ reiškia stiprų, gyvą, energingą arba karštą. Dėmuo „slav“ reiškia šlovę, garsą arba gerą vardą.
Todėl Jaroslavas dažniausiai aiškinamas kaip „gyvybingas šlovėje“, „karštai šlovingas“ arba „tas, kurio šlovė stipri“. Pažodinis vertimas gali skirtis, nes slavų kalbų žodžių reikšmės laikui bėgant kito. Kai kuriuose šaltiniuose pirmasis dėmuo siejamas ne tik su energija, bet ir su pavasario bei vaisingumo simbolika.
Rytų slavų tradicijose ši reikšmė galėjo būti susijusi su gyvybės jėga ir garbe. Baltų aplinkoje ji dažniausiai suvokiama kaip skambus slavų dvikamienis vardas. Šis aiškinimas priklauso kultūrinei vardų simbolikai, o ne asmens savybių prognozei.
Jaroslavas reiškia ne vien asmeninę šlovę. Istoriškai slavų varduose šlovė dažnai reiškė gerą reputaciją, pripažinimą ir garbingą atminimą. Dėl to vardo reikšmėje susijungia energijos bei garbės vaizdiniai.
