Jadzė dažniausiai aiškinama kaip trumpesnė arba maloninė Jadvyga forma. Pažodinė šio vardo reikšmė siejama su senovės germanų žodžiais hadu ir wīg. Hadu reiškia „kova“, o wīg – „mūšis“ arba „karas“. Todėl vardas perteikia kovos, atkaklumo ir ryžto sampratą.
Ši reikšmė pirmiausia yra kalbinė, nes remiasi senųjų germanų žodžių sandara. Simbolinis jos aiškinimas gali sietis su gebėjimu ginti savo įsitikinimus, įveikti kliūtis ir nepasiduoti sudėtingomis aplinkybėmis. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne asmens savybių įrodymas.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje šis reikšmės laukas buvo siejamas su šventosios Hedvigos, arba Jadvygos, vardu. Jos kultas veikė vardo suvokimą Vidurio Europoje. Lenkų, lietuvių ir kitose regiono tradicijose Jadzė gali būti suvokiama kaip artima, švelnesnė Jadvyga forma.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama plačiau: „kovojanti“, „mūšyje stipri“ arba „karo dalyvė“. Šie variantai kyla iš tos pačios germanų šaknų interpretacijos. Jadzė reikšmės atspalvis priklauso nuo kalbos, laikotarpio ir vietinės vardų vartosenos.
