Jackus siejamas su hebrajišku žodžiu „Ya‘aqov“, kuris lietuviškai verčiamas kaip „kulno laikantis“. Ši formuluotė remiasi bibline vardo aiškinimo tradicija. Joje kulnas tampa tiesioginiu vardo reikšmės vaizdiniu.
Senajame Testamente Jokūbo istorija susijusi su pasakojimu apie gimimą, kuriame jis laikė savo brolio kulną. Dėl šio epizodo reikšmė ilgainiui tapo simbolinė. Ji kartais aiškinama kaip „sekantis iš paskos“, „laikantis už kulno“ arba „išstumiantis varžovą“.
Jackus reikšmės aiškinimas skirtingose kultūrose priklauso nuo pasirinktos interpretacijos. Hebrajų tradicijoje svarbiausias yra biblinis pasakojimas ir jo kalbinė sąsaja. Krikščioniškoje kultūroje reikšmė susijusi su patriarchu Jokūbu bei jo palikuonių istorija.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama ne pažodinė, o perkeltinė prasmė. Tuomet vardas siejamas su atkakliu siekimu, varžymusi arba gebėjimu išlikti sudėtingoje situacijoje. Tokios interpretacijos yra simbolinės, todėl jos nėra žodyno apibrėžimai.
Jackus pažodinė reikšmė pirmiausia nurodo kulną ir laikymąsi už jo. Vėlesnės reikšmės susiformavo per religinius pasakojimus, vertimus bei kultūrinį aiškinimą.
