Jacinta siejama su žydinčiu hiacintu. Pažodžiui šis aiškinimas reiškia „hiacinto žiedas“ arba „hiacintas“.
Žodis „hyákinthos“ priklauso senovės graikų kalbai. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip „hiacintas“. Šis augalas pasižymi kvapniais žiedais ir ryškiomis spalvomis. Todėl vardo reikšmė dažnai suvokiama per gėlės grožį, švelnumą ir pavasarišką atsinaujinimą.
Senovės graikų mitologijoje Hiacintas buvo jaunuolis, kurio vardas susietas su gėle. Šis pasakojimas yra kultūrinė tradicija, o ne istorinė vardo reikšmės kilmės taisyklė. Krikščioniškoje aplinkoje augalo simbolika kartais siejama su tyrumu, atminimu ir dvasiniu trapumu.
Skirtinguose kraštuose vardas gali būti aiškinamas kaip hiacinto žiedas, pats augalas arba su juo susijęs simbolis. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiamas kvapas, spalva ir pavasario pradžia. Tokios interpretacijos yra simbolinės, todėl jos neapibūdina kiekvieno žmogaus.
Jacinta reikšmė kultūroje dažnai suvokiama per gėlių kalbą. Ši tradicija hiacintui priskiria nuoširdumo, prisiminimo ir subtilaus grožio ženklus.
