Izolda dažniausiai aiškinama kaip senovės germanų dvikamienis vardas. Jo pagrindą sudaro elementai īs arba is ir hild. Pirmasis elementas siejamas su ledu, o antrasis reiškia kovą arba mūšį. Todėl pažodinis aiškinimas dažniausiai pateikiamas kaip „ledo kova“.
Kai kuriuose šaltiniuose pirmasis dėmuo siejamas ne su ledu, o su geležimi. Dėl šios priežasties pasitaiko alternatyvus vertimas „geležinė kova“. Šis aiškinimas nėra vienodai pripažįstamas visuose vardynuose.
Izolda viduramžių Europos kultūroje pirmiausia siejama su Tristano ir Izoldos legenda. Literatūroje ši istorija tapo meilės, ištikimybės ir tragiško likimo simboliu. Tokios sąsajos priklauso kultūrinei interpretacijai, o ne pažodinei vardo reikšmei.
Germanų vardų tradicijoje kovos dėmuo dažnai reiškė karinį gyvenimą, garbę ir pareigą. Ledo įvaizdis vėlesnėse interpretacijose simbolizavo šaltumą, tvirtumą arba nepalaužiamą valią. Šios simbolinės reikšmės skirtingais laikotarpiais buvo suprantamos nevienodai.
Izolda reikšmė nėra susijusi su religine doktrina. Jos kultūrinis svoris labiausiai išaugo per riterių romanus, operas ir literatūrinius pasakojimus.
