Izidorius reiškia „Izidės dovaną“ arba „Izidei skirtą dovaną“. Ši reikšmė siejama su graikų kalbos žodžiu „Isídōros“, lietuviškai verčiamu kaip „Izidės dovana“.
Izidė buvo senovės Egipto deivė, susijusi su motinyste, vaisingumu, gydymu ir magija. Todėl reikšmė dažnai aiškinama kaip dieviškos globos, apsaugos ir palaiminimo simbolis. Toks aiškinimas priklauso kultūriniam bei religiniam kontekstui, o ne šiuolaikiniam pažodiniam vartojimui.
Senovės pasaulyje dievybės vardas reiškė ypatingą ryšį su sakraline tradicija. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama plačiau. Ji galėjo simbolizuoti brangią dovaną, dėkingumą arba likimo suteiktą malonę.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „Izidės sūnus“ arba „Izidės garbintojas“. Šios versijos remiasi skirtingu sudurtinio graikiško žodžio interpretavimu. Pagrindinis tradicinis vertimas vis dėlto išlieka „Izidės dovana“.
Religinėje aplinkoje reikšmė įgijo krikščionišką sluoksnį. Ji buvo siejama nebe su Egipto deive, o su šventųjų vardu ir dvasine globa. Izidorius todėl gali būti suprantamas kaip kultūrinės atminties junginys, apimantis senąją religiją ir vėlesnę krikščionišką tradiciją.
