Izabelė reiškia „Dievo priesaika“ arba „mano Dievas yra priesaika“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos vardu אֱלִישֶׁבַע, transliteruojamu kaip Elisheva.
Hebrajiškas junginys sudarytas iš žodžių, reiškiančių Dievą ir priesaiką. Todėl pažodinis aiškinimas pabrėžia ryšį su dievišku įsipareigojimu. Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „Dievas yra mano priesaika“.
Religinėje tradicijoje ši reikšmė siejama su ištikimybe, pažado laikymusi ir pasitikėjimu Dievu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne mokslinis asmens savybių apibūdinimas. Krikščioniškame kontekste reikšmę sustiprino biblinė Elžbietos figūra.
Vakarų Europos tradicijose vardas ilgainiui įgijo skirtingų reikšmės atspalvių. Vienur akcentuojamas Dievo pažadas, kitur – ištikimybė duotam žodžiui. Izabelė šiuose aiškinimuose išlaiko pirminį religinį turinį, nors kasdienėje vartosenoje jis dažnai suprantamas simboliškai.
Viduramžių visuomenėje tokia reikšmė galėjo sietis su krikščionišku įsipareigojimu ir šeimos pamaldumu. Vėlesniais laikotarpiais religinis turinys tapo ne toks tiesioginis. Šiandien vardas dažnai suvokiamas kaip tradicinis kultūrinis ženklas, išlaikantis pažado ir tikėjimo motyvus.
