Irūna dažniausiai aiškinama kaip taikos ir ramybės simbolis. Šio vardo reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „eirēnē“, lietuviškai reiškiančiu „taika“ arba „ramybė“.
Pažodinė reikšmė nurodo santarvę, susitaikymą ir darną tarp žmonių. Senovės graikų kultūroje taika buvo suprantama kaip svarbi visuomenės gerovės sąlyga. Ji reiškė ne vien karo nebuvimą, bet ir tvarkingą, saugų gyvenimą.
Krikščioniškoje tradicijoje ramybė siejama su dvasine darna, pasitikėjimu ir susitaikymu. Šis aiškinimas kyla iš religinės taikos sampratos, o ne iš konkretaus istorinio asmens.
Irūna simboliškai gali reikšti santarvės siekį, švelnumą ir gebėjimą mažinti įtampą. Tokia interpretacija yra kultūrinė, todėl jos nereikėtų laikyti objektyviu asmens apibūdinimu. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama vidinė ramybė, kituose – taikdariška laikysena.
Skirtingais laikotarpiais taikos sąvoka įgydavo politinę, religinę arba asmeninę prasmę. Todėl reikšmė gali būti suprantama plačiai: kaip visuomenės santarvė, dvasinė pusiausvyra arba pagarbus bendravimas. Irūna šiuo požiūriu siejama su pozityvia ir universalia taikos idėja.
