Irmina siejama su senovės germanų žodžiu *irminaz*, kuris lietuviškai verčiamas kaip „didelis“, „galingas“ arba „visuotinis“. Ši šaknis reiškė išskirtinį mastą, reikšmingumą ir didingumą. Pažodinė reikšmė nėra susijusi su viena konkrečia kasdienio gyvenimo savybe.
Kai kuriuose aiškinimuose *irminaz* siejamas su senovės germanų pasaulio samprata. Žodis galėjo apibūdinti visa apimančią, kosminę tvarką arba didingą jėgą. Šis ryšys dažnai aiškinamas per germanų mitologijoje minimą Irminsulą, simbolinį pasaulio stulpą. Istoriniai šaltiniai šį simbolį sieja su sakralia erdve ir pasaulio sandaros vaizdiniu.
Kita pripažįstama interpretacija reikšmę sieja su didumu, kilnumu ir svarba. Tokia versija labiau remiasi semantiniu žodžio aiškinimu, o ne vienu konkrečiu istoriniu įrašu. Irmina gali būti suprantama kaip „didžioji“ arba „galingoji“, tačiau šie vertimai yra tradiciniai, ne vieninteliai.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suvokiama kaip dvasinė, simbolinė arba socialinė. Viduramžių vardų aiškinimuose didumas dažnai reiškė garbingą kilmę ar aukštą statusą. Šiuolaikiniame kontekste Irmina dažniau aiškinama kaip didingumo ir visuotinio masto simbolis.
