Irmgarda dažniausiai aiškinama kaip „didžioji globėja“ arba „viską sauganti“. Ši reikšmė siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiais „irmin“ ir „gard“. „Irmin“ lietuviškai reiškia didis, visuotinis arba visa apimantis. „Gard“ reiškia aptvarą, apsaugotą erdvę arba gynybinę užtvarą.
Todėl Irmgarda pažodžiui gali būti suprantama kaip „didžioji saugotoja“. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama artima reikšmė „visuotinė apsauga“. Skirtingos formuluotės kyla dėl kelių senųjų žodžių reikšmių ir jų vertimo į šiuolaikines kalbas.
Senosiose germanų tradicijose aptvaras simbolizavo saugią bendruomenės erdvę. Jis reiškė ribą, saugančią namus, šeimą ir sukauptą turtą. Šis simbolinis aiškinimas nėra pažodinis istorinis apibrėžimas.
Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje globos reikšmė galėjo sietis su rūpesčiu artimaisiais. Vėlesniais laikotarpiais vardas dažniau suvoktas kaip kilnus, apsaugą reiškiantis junginys. Irmgarda šiuose aiškinimuose išlaiko didumo, saugumo ir globos semantiką.
