Irmantas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas. Jo reikšmė siejama su išmintimi, sumanumu ir gebėjimu suprasti aplinką.
Pirmasis kamienas „ir-“ laikomas lietuviškų asmenvardžių sandu. Antrasis kamienas „mant-“ siejamas su žodžiais „manta“ ir „mantus“. Lietuvių kalboje „manta“ reiškia turtą, nuosavybę arba sukauptą gėrybių visumą. Žodis „mantus“ gali reikšti sumanų, gabų ar išmanantį žmogų.
Todėl pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „sumanus žmogus“ arba „daug išmanantis“. Tai nėra vienintelė griežtai nustatyta interpretacija. Dvikamienių lietuviškų vardų sandų reikšmės dažnai aiškinamos pagal istorinius kalbos duomenis.
Simbolinėje tradicijoje Irmantas siejamas su sukaupta patirtimi ir gebėjimu ja pasinaudoti. Lietuvių vardyno tyrimuose tokie vardai atspindi seną paprotį žmogų apibūdinti per savybes, turtą ar gyvenimo siekius.
Viduramžių baltų vardų sandara dažnai rėmėsi prasminiais kamienais. Vėlesniais laikotarpiais dalis tokių vardų buvo atkurta arba iš naujo įtraukta į vartoseną. Dėl to dabartinis aiškinimas jungia kalbotyros faktus ir simbolinę interpretaciją.
