Irma dažniausiai aiškinama per germanų kalbų žodį *irmin* arba rekonstruojamą formą *irminaz*. Į lietuvių kalbą šis elementas verčiamas kaip „didelis“, „visas“, „visuotinis“ arba „pasaulinis“.
Pažodinė reikšmė siejama su didumu ir visuma. Šis aiškinimas remiasi senąja germanų vardų daryba, kur *irmin* buvo vartojamas sudurtiniuose asmenvardžiuose. Todėl reikšmė dažnai suprantama kaip „susijusi su didžiąja visuma“ arba „pasaulinė“.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip trumpesnė sudurtinių vardų forma. Tokiu atveju reikšmė priklauso nuo antrojo pradinio vardo dėmens. Vis dėlto pagrindinis aiškinimas išlieka susijęs su germanų žodžiu *irmin*.
Germanų tradicijoje šis dėmuo turėjo kultūrinį ir religinį atspalvį. Jis siejamas su dieviškumo, pasaulio tvarkos ir didžiosios visumos įvaizdžiais. Tokios sąsajos priklauso istorinei simbolikai, o ne patvirtintai asmens savybių prognozei.
Viduramžiais panašūs vardų dėmenys buvo įtraukiami į ilgus vokiškus moterų vardus. Vėliau trumpesnė forma pradėta vartoti savarankiškai. Irma šiandien išlaiko senosios germanų vardų tradicijos atgarsį, tačiau jos reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiama nevienodai.
