Ipolitas reiškia „žirgų išlaisvintojas“ arba „tas, kuris paleidžia žirgus“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „Hippolytos“, lietuviškai verčiamu kaip „žirgų išlaisvintojas“.
Pažodinis aiškinimas susideda iš dviejų dalių. Graikiškas „hippos“ reiškia „žirgas“, o „lyein“ reiškia „paleisti“ arba „išlaisvinti“. Todėl reikšmė apibūdina veiksmą, susijusį su žirgų paleidimu.
Senovės graikų kultūroje žirgai buvo siejami su kilmingumu, karine galia, greičiu ir kelione. Dėl šio kultūrinio konteksto reikšmė galėjo turėti laisvės, judėjimo ir veržlumo simboliką. Tokios simbolinės interpretacijos priklauso tradicijai, todėl nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Graikų mitologijoje žirgai ir jų valdymas dažnai pasirodo didikų, karių bei dievų pasakojimuose. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje pažodinė reikšmė išliko, tačiau vardas pirmiausia buvo siejamas su šventuoju ir jo kultu.
Ipolitas kartais aiškinamas ir kaip „žirgų tramdytojas“. Šis variantas pabrėžia ne išlaisvinimą, o gebėjimą valdyti žirgus. Abi interpretacijos remiasi ta pačia graikiška žodžių sandara.
