Ingmaras dažniausiai aiškinamas kaip dvikamienis senosios skandinavų tradicijos vardas. Jo reikšmė siejama su Ingo šlove arba Ingo garsumu.
Pirmasis dėmuo Ing siejamas su senovės germanų dievybe Yngvi arba Ingvi. Šis dievybės vardas priklausė vaisingumo, derliaus ir taikos simbolikai.
Antrasis dėmuo marr senosios skandinavų kalbos tradicijoje dažnai aiškinamas kaip garsus, žymus arba gerai žinomas. Todėl pažodinis aiškinimas gali būti „Ingo garsusis“ arba „šlovingasis Ingui“.
Kai kuriuose vardynuose pateikiama artima reikšmė „garsusis karys“. Šis variantas grindžiamas kitokiu antrojo dėmens aiškinimu, tačiau nėra vienintelis pripažįstamas paaiškinimas.
Šiaurės Europos kultūroje Ing vardų grupė susijusi su senaisiais dievybių vardais. Krikščioniškoje vardų tradicijoje ši sąsaja vėliau tapo kultūrine, o ne religine praktika.
Ingmaras reikšmėse jungia dievišką kilmės simbolį ir viešo pripažinimo idėją. Tai kalbinis aiškinimas, o ne patikrinamas žmogaus savybių apibūdinimas.
