Ingeborga pažodžiui aiškinama kaip „Ingo apsauga“ arba „Ingo tvirtovė“. Šis aiškinimas siejamas su senaisiais germanų kalbos žodžiais *Ingō ir *burgz. Pirmasis elementas nurodo Ingą, o antrasis reiškia gynybinę vietą arba tvirtovę.
Germanų tradicijoje Ing buvo dieviškas protėvis arba su vaisingumu siejamas dievybės vardas. Dėl šio ryšio vardo reikšmė galėjo simbolizuoti globą, saugumą ir bendruomenės tęstinumą. Tokia simbolika yra kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis asmens apibūdinimas.
Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi aiškinimai. Vienur pabrėžiama „Ingo saugotoja“, kitur – „Ingo tvirtovė“ arba „globojama Ing“. Šie skirtumai atsirado dėl skirtingų germanų kalbų formų ir vėlesnių vertimo tradicijų.
Viduramžių krikščioniškoje Europoje senieji germanų vardų elementai buvo vartojami jau kaip paveldėtos vardyno formos. Jų ankstesnis religinis turinys dažnai susilpnėjo. Ingeborga reikšmė vėlesniais laikotarpiais dažniau suvokta kaip apsaugos ir patikimos atramos simbolis.
