Ilzė siejama su hebrajišku vardu אֱלִישֶׁבַע, transliteruojamu kaip Elisheva. Lietuviškai šis žodis dažniausiai verčiamas „Dievas yra mano priesaika“ arba „Dievo priesaika“. Pažodinė reikšmė susideda iš dieviškumą nusakančio elemento „El“ ir įžadą reiškiančios dalies „šeba“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina religinį įsipareigojimą. Bibliniame kontekste priesaika reiškia ištikimybę, pažado laikymąsi ir ryšį su Dievu. Tai nėra tiesioginis kasdienio elgesio apibūdinimas, o vardo semantinis pagrindas.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė siejama su Elžbietos vardu. Evangelijoje minima Elžbieta buvo Jono Krikštytojo motina. Todėl šis aiškinimas įgijo religinį ir biblinį atspalvį.
Ilzė reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti perteikiama keliais artimais variantais. Dažniausiai vartojami vertimai yra „Dievas yra mano priesaika“, „Dievui duotas pažadas“ ir „Dievo ištikimybė“. Pastarasis variantas labiau pabrėžia simbolinę interpretaciją, o ne pažodinį vertimą.
Vokiškoje, latviškoje ir kitose Europos tradicijose ši reikšmė ilgainiui buvo suvokiama per krikščionišką vardų paveldą. Simboliniu lygmeniu ji gali reikšti pažadą, pasitikėjimą ir dvasinį įsipareigojimą. Tokios interpretacijos priklauso kultūrai, todėl jų nereikėtų laikyti objektyviu asmens apibūdinimu.
