Ilona dažniausiai aiškinama kaip „šviesi“, „spindinti“ arba „šviesą nešanti“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu Ἑλένη, lotyniškai užrašomu Helena. Lietuviškai jis perteikiamas kaip „šviesa“, „žibintas“ arba „spindesys“. Vis dėlto graikų vardo etimologija nėra visiškai vienareikšmė. Kalbininkai pateikia kelias galimas sąsajas, todėl vertimas išlieka tradicinis, o ne neginčijamas faktas.
Simbolinėje plotmėje Ilona siejama su šviesos įvaizdžiu. Senovės kultūrose šviesa reiškė gyvybę, aiškumą, apsaugą ir dvasinį budrumą. Krikščioniškoje tradicijoje šviesa dažnai vaizduoja tikėjimą, tiesą ir viltį. Graikų kultūros pasakojimuose švytėjimo motyvas siejamas su grožiu bei išskirtinumu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne pažodinės vardo savybės.
Kai kuriuose šaltiniuose Ilona dar siejama su mėnulio arba švytinčio dangaus įvaizdžiu. Ši versija laikoma antriniu simboliniu aiškinimu. Lietuvių kalboje vardas paprastai suprantamas per šviesos ir spindesio reikšmę. Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo reikšti fizinį švytėjimą, dvasinį tyrumą arba viltį. Ilona išlaiko šviesos temą, net kai jos aiškinimas pateikiamas skirtingomis formomis.
