Ilja reiškia „mano Dievas yra Viešpats“ arba „Viešpats yra mano Dievas“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos junginiu „Eliyahu“, kuris lietuviškai perteikiamas kaip „mano Dievas yra Viešpats“.
Pažodinėje reikšmėje junginys sudarytas iš žodžio „El“, reiškiančio Dievą, ir dieviškojo vardo elemento „Yah“. Pastarasis siejamas su hebrajų tradicijoje vartojamu Dievo vardu. Dėl šios sandaros reikšmė pabrėžia religinį ryšį, tikėjimą ir dieviškąją globą.
Žydų tradicijoje tokia reikšmė suvokiama kaip tikėjimo išpažinimas. Krikščioniškame kontekste ji primena pranašo Elijo vardą ir jo religinę misiją. Šie aiškinimai priklauso teologinei bei kultūrinei tradicijai, todėl nėra asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas trumpesnis vertimas „Mano Dievas – Viešpats“. Kituose akcentuojamas teiginys „Viešpats yra Dievas“. Abu variantai kyla iš tos pačios hebrajiškos vardo sandaros. Ilja reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo suvokiama kaip pamaldumo, ištikimybės ir pasitikėjimo Dievu išraiška. Religinėje aplinkoje ji dažnai aiškinama kaip žmogaus priklausymo Dievui ženklas. Ilja čia suprantamas kaip teologinę mintį perteikiantis vardas, o ne tiesioginis charakterio aprašymas.
