Ignotas siejamas su lotynišku žodžiu ignis, reiškiančiu „ugnį“. Toks aiškinimas dažnai pateikiamas vardų žinynuose ir simboliniuose vardų aprašuose.
Kalbotyros požiūriu ši reikšmė nėra visiškai tikra. Vardas kilo iš graikiškos formos Ignatios, o jos pirminė etimologija tebėra diskutuojama. Sąsaja su lotynišku ignis galėjo sustiprėti vėlesnėje tradicijoje dėl panašaus skambesio.
Ugnis įvairiose kultūrose simbolizuoja šviesą, gyvybę, apsivalymą ir dvasinį budrumą. Senovės religinėse tradicijose ji dažnai reiškė ryšį tarp žemiškojo ir dieviškojo pasaulio. Krikščioniškoje simbolikoje ugnis siejama su tikėjimo uolumu, Šventosios Dvasios veikimu ir vidine šviesa.
Kai kuriuose aiškinimuose Ignotas verčiamas kaip „ugningas“ arba „liepsnojantis“. Šie variantai labiau atspindi simbolinę interpretaciją, o ne neginčijamą pažodinį vertimą. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė buvo suprantama ne tik tiesiogiai, bet ir kaip dvasinio įkvėpimo metafora.
Todėl Ignotas gali būti aiškinamas dviem lygmenimis. Pirmasis remiasi tradiciniu ryšiu su ugnimi, antrasis pripažįsta graikišką formą ir neaiškią senesnę kilmę.
