Igneta tradiciškai aiškinama kaip vardas, siejamas su ugnimi ir liepsna. Tokia interpretacija remiasi lotynišku žodžiu ignis, lietuviškai reiškiančiu ugnį.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai neginčijama. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama ne tiesioginė žodžio kilmė, o fonetinis ryšys su lotyniška šaknimi ign-. Dėl šios priežasties ugnies reikšmė dažnai pateikiama kaip tradicinis aiškinimas, o ne tiksliai įrodytas vertimas.
Įvairiose kultūrose ugnis simbolizuoja gyvybę, šviesą ir apsaugą. Senosiose Europos tradicijose ji buvo siejama su namų židiniu, apeigomis ir atsinaujinimu. Krikščioniškoje simbolikoje liepsna dažnai reiškė tikėjimą, dvasinę šviesą ir Dievo artumą.
Igneta gali būti suvokiama kaip šviesos bei gyvybinės energijos simbolis. Tai simbolinis kultūrinis aiškinimas, o ne aprašymas pagal vardą gyvenančio žmogaus savybių. Skirtingais laikotarpiais ugnis buvo vertinama dvejopai: kaip kurianti jėga ir kaip pavojinga stichija.
Kai kuriuose šaltiniuose vardui priskiriama ir degimo, kaitros arba liepsnos sąsaja. Šios reikšmės artimos viena kitai, tačiau jų vartojimas priklauso nuo konkretaus vardo aiškinimo šaltinio.
