Ignacas siejamas su lotyniška forma Ignatius, tačiau jos pirminė reikšmė nėra visiškai nustatyta. Dažniausiai nurodoma, kad klasikinėje lotynų kalboje šis vardas neturėjo aiškaus bendrinio vertimo.
Vėlesnėje tradicijoje Ignacas pradėtas sieti su lotynišku žodžiu ignis, reiškiančiu „ugnis“. Dėl šios sąsajos vardas simboliškai aiškinamas kaip „ugninis“, „liepsnojantis“ arba „degantis“. Kalbotyros požiūriu toks aiškinimas laikomas vėlesne interpretacija, o ne galutinai įrodyta pradine reikšme.
Krikščioniškoje kultūroje ugnis dažnai simbolizuoja tikėjimo uolumą, dvasinį ryžtą ir vidinę šviesą. Šios reikšmės kyla iš religinių simbolių, todėl jos apibūdina kultūrinį suvokimą, o ne žodyno vertimą. Ignacas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suprantamas per šią simbolinę ugnies sampratą.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir neutralesnė pozicija. Jo reikšmė laikoma neaiškia, nes patikimas pirminis paaiškinimas neišliko. Todėl „ugninis“ yra plačiausiai paplitęs, bet ne vienintelis pripažįstamas aiškinimas.
